Tas pats buto plotas, skirtingos šildymo išlaidos: ką brangesnė šiluma reiškia renovuotam ir nerenovuotam namui

26-09-29 12:00

Du 50 kv. m butai tame pačiame mieste. Vieno šildymas praėjusį sezoną vidutiniškai kainavo apie 297 Eur, kito - apie 444 Eur su PVM. Pirmasis skaičius apibūdina butus renovuotuose arba naujos statybos daugiabučiuose, antrasis - nerenovuotuose. Tai rodo rugsėjo pabaigoje paskelbti AB „Panevėžio energija“ 2025-2026 m. šildymo sezono duomenys. Nerenovuotame name tokio ploto butui per sezoną vidutiniškai prireikė 5 264 kWh šilumos, renovuotame ar naujos statybos name - 3 527 kWh. Skirtumas siekė 1 737 kWh, o šildymo išlaidos buvo beveik 50 proc. didesnės.

Panevėžio duomenys parodo principą, kuris galioja ir kitur Lietuvoje: kylant šilumos kainai, daugiau jos suvartojančio namo sąskaita eurais padidėja labiau. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad šį sezoną šiluma šalies vidurkiu gali brangti nuo 13,5 iki 25,1 proc. Jeigu abiejų tipų namuose suvartojimas liktų toks pat kaip pernai, o kaina pakiltų šiose ribose, Panevėžio pavyzdyje buvęs 147 Eur sezono išlaidų skirtumas matematiškai padidėtų iki maždaug 167-184 Eur. Žinoma, kol kas tai tik iliustracinis skaičiavimas, ne šio sezono sąskaitų prognozė.

Kiek šį sezoną gali brangti šiluma?

VERT aptarė tris 2026-2027 m. šildymo sezono scenarijus. Pagal bazinį scenarijų vidutinė šilumos kaina didėtų 13,5 proc., iki 8,93 ct/kWh be PVM. Pagal tikėtiną scenarijų ji augtų 22,7 proc., iki 9,66 ct/kWh, o pagal pesimistinį, gamtinių dujų kainai pasiekus 100 Eur/MWh, - 25,1 proc., iki 9,85 ct/kWh. Tuo tarpu Energetikos ministerijos atstovai yra įvardiję siekį, kad galutinė šilumos kaina šį sezoną nedidėtų daugiau kaip 20 proc.

Daug kas priklausys nuo biokuro ir dujų kainų. VERT duomenimis, kol kas nupirkta mažiau nei trečdalis sezonui reikalingo biokuro; aiškesnis kainų vaizdas turėtų susidaryti lapkričio pabaigoje, po aukcionų kitų metų pirmajam ketvirčiui. Be to, VERT scenarijai apibūdina šalies vidurkį, o Klaipėdoje, Gargžduose ar bet kuriame kitame mieste faktinė kaina gali keistis kitaip.

Ką rodo Klaipėdos ir Gargždų duomenys

Pajūrio regionas šį rudenį pasitiko palyginti maža šilumos kaina. AB „Klaipėdos energija“ rugsėjį taiko 6,33 ct/kWh be PVM, arba 7,66 ct/kWh su PVM, kainą - mažiausią tarp šalies šilumos tiekėjų. Per visą praėjusį šildymo sezoną vidutinė kaina Klaipėdoje ir Gargžduose siekė 7,04 ct/kWh be PVM.

Mažesnė šilumos kaina vis dėlto nepanaikina skirtumų tarp pastatų. „Klaipėdos energijos“ duomenimis, 2026 m. sausį, šalčiausią praėjusio sezono mėnesį, apie 50 kv. m buto šildymas naujos statybos arba visiškai renovuotame name vidutiniškai kainavo 67 Eur su PVM (55 Eur be PVM). Tokio pat ploto butui senos statybos arba nerenovuotame name apskaičiuota apie 107 Eur su PVM (89 Eur be PVM). Kovo mėnesio pateikti dydžiai buvo atitinkamai 27 ir 55 Eur be PVM, tai yra nerenovuotame name apie dvigubai daugiau.

Ką tai galėtų reikšti šiemet? Jei Klaipėdoje šilumos kaina padidėtų tiek, kiek VERT scenarijuose numatoma šalies vidurkiui, o sausio šilumos suvartojimas išliktų toks pat, minėtos 67 ir 107 Eur sumos matematiškai virstų maždaug 76-84 Eur ir 121-134 Eur. Skirtumas padidėtų nuo 40 Eur iki maždaug 45-50 Eur per mėnesį. Tai sąlyginis palyginimas, o ne būsimų sąskaitų prognozė: nežinome nei sausio orų, nei to, kiek būtent Klaipėdoje kainuos šiluma. Taip pat vietos kainai įtakos turės kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos sąnaudos, tačiau kryptis aiški: prognozės rodo kylančias kainas, o jų poveikį labiausiai pajus nerenovuoti namai.

Sąskaitą lemia kaina ir suvartojimas

Už šildymą mokamą sumą galima įvertinti paprastai: svarbu, kiek kainuoja kilovatvalandė ir kiek jų pastatui prireikia. Suvartojimą veikia lauko temperatūra, pastato būklė, šildymo sistemos techninė būklė bei reguliavimo galimybės, taip pat gyventojų įpročiai.

Praėjusi žiema pajūryje buvo gerokai šaltesnė už ankstesnę. „Klaipėdos energijos“ duomenimis, vidutinė sezono oro temperatūra siekė beveik +2 °C, kai sezonu anksčiau buvo beveik +5 °C. Šilumos suvartojimas būstuose išaugo beveik 20 proc. Sąskaitas didino ir nuo 2026 m. sausio centralizuotai šilumai taikomas 21 proc. PVM vietoje ankstesnio lengvatinio 9 proc. tarifo. Todėl šį sezoną šilumos kainai pakilus sąskaitos nebūtinai didės tokiu pat procentu: švelnesnę žiemą šilumos gali reikėti mažiau.

Tačiau pastato šilumos poreikis išlieka esminis skirtumas. Gerai atlikta renovacija, sutvarkyta ir subalansuota šildymo sistema bei automatizuotas šilumos punktas leidžia šilumą naudoti pagal faktinį poreikį. Jų naudą gyventojai jaučia kiekvieną šildymo sezoną, kad ir kokia būtų kilovatvalandės kaina.

Spalį planuojamas naujas renovacijos kvietimas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) spalį planuoja skelbti naują daugiabučių modernizavimo kvietimą. Jam numatyta 259 mln. Eur. Planuojama finansuoti apie 640 projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Pagal rengiamas sąlygas atnaujinti daugiabučiai turėtų pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę, o jų šilumos sąnaudos turėtų sumažėti bent 40 proc. Kol kvietimas nepaskelbtas, šiuos reikalavimus ir paramos dydžius reikia vertinti kaip planuojamus.

Siūlomame modelyje bazinė parama priklausytų nuo savivaldybės ir siektų 15, 20 arba 25 proc. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės numatytos 15 proc. grupėje. Už papildomai skatinamas sprendimų grupes būtų galima gauti po 5 procentinius punktus, tarp jų - už šilumos punkto ir pastato vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimą. Galutinės sąlygos paaiškės paskelbus kvietimą.

Nuo ko pradėti namui?

Laukti galutinių kvietimo sąlygų tam, kad gyventojai pradėtų kalbėtis, nereikia. Pirmasis žingsnis - butų savininkų susirinkimas ir sprendimas rengti investicijų planą. Jame įvertinamos konkrečiam namui reikalingos priemonės, kiekvienam savininkui tenkanti investicijų dalis ir galima parama. Turėdamas parengtą planą, namas, kvietimui atsivėrus, galės judėti greičiau. Anksti pasitarti su rangovu taip pat naudinga: jis gali padėti įvertinti, kurie darbai konkrečiame pastate duotų daugiausia naudos.

Kitos žiemos šilumos kainos bendrija nenustatys. Tačiau sprendimą, ar jos namui ir toliau reikės tiek pat šilumos, gali priimti patys gyventojai.